gramilijos

gramìlijos sf. pl. (1) praraja, bedugnė: Prasmegti į gramìlijas (į gilybę, į didelį purvą, į dideles skolas, iš kur sunku išsikapanoti) Klp. Kad šiepas (laivas) grimzta, tai ir nugarmalió[ja] į pačias gramìlijas Krg.